Albinos Žiupsnytės darbų paroda | Stakliškių KLC

ALBINA ŽIUPSNYTĖ (1958 – 2024)

Menininkė gimė 1958 m. gruodžio 12 d. Kėdainių raj., Špitolpievio kaime.

Nepaisant negalios iššūkių, ji 1977 m. baigė Kauno J. Naujalio vidurinę meno mokyklą. 1982 m. metais įstojo į Tautodailininkų sąjungą. Iki Nepriklausomybės paskelbimo dalyvavo daugelyje tautodailės parodų Lietuvoje, Peterburge ir kt.

1988 m. ji laimėjo Respublikinę (dabar – P. Galaunės vardo) premiją. Menininkė dirbo tapybos, grafikos technikomis, piešė ant šilko, medžio, keramikos.

Dailininkės pagrindinės kūrybos temos – žmogaus, Dievo ir gamtos santykis, vidinė dvasios kelionė.

1994 m. parašė knygelę – metodinę mokymo priemonę vaikams „Karpymo menas“. Taip pat po Mažosios Giraitės slapyvardžiu buvo išleidusi 14 iliustruotų pasakų vaikams ir keletą knygų paaugliams: „Dainuojantys rugiai“ (1998), „Dievdirbio širdis“ (1990), „Baltasis Žvirgždės slėnis“ (1999), „Drugių karalystė“ (2018) ir kt.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pagal jos pasaką „Saula“ 2005 m. režisierius Valentinas Masalskis sukūrė spektaklį vaikams, kuriam dailininkė pati padėjo kurti dekoracijas.

„Man pasaulis yra pilnas Dievo. Kartais žmogus pasako: visą gyvenimą ieškojau, visokias knygas skaičiau – neradau Dievo, gal Jo nėra… O juk mes tiesiog skęstame Dievo ESIME, JO paslaptyje, iš kurios ateiname ir į kurią išeiname… Apie tai mėginu kalbėti savo kūryboje simboliais, užuominomis. Kūrybos kibirkštis atspraga iš Dievo lauželio… Viskas ir mes patys esame Dievo kūriniai, jo šventyklos,” – interviu „Kauno dienai” sakė menininkė.