Gegužės 31-ąją Stakliškėse iškilmingai paminėtas Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčios 250-asis jubiliejus – prasminga sukaktis, jungianti daugybę kartų, kurios šiuose maldos namuose ieškojo stiprybės, vilties ir dvasinės ramybės.
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčios istorija siekia kur kas daugiau nei dabartinio pastato 250 metų sukaktį. Istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmoji bažnyčia Stakliškėse stovėjo jau iki 1586 metų, todėl parapija yra viena seniausių šio krašto dvasinių bendruomenių. 1596 metais bažnyčiai buvo dovanoti aplinkiniai kaimai ir ežeras, iškeliant svarbią sąlygą – parapijoje tarnaujantis kunigas turėjo mokėti lietuviškai ir įsteigti mokyklą. Šis faktas atskleidžia, kad jau prieš daugiau nei keturis šimtmečius Stakliškėse buvo puoselėjamos lietuvių kalbos, švietimo ir bendruomeniškumo vertybės. XVII amžiaus viduryje karo su Maskva metu senoji bažnyčia buvo sunaikinta, tačiau vietos žmonių ir dvasininkų pastangomis parapijos gyvenimas nenutrūko. Atstačius šventovę, XVIII amžiaus antroje pusėje Stakliškių seniūno Juozapo Teodoro Boufalo-Daraškevičiaus iniciatyva iškilo dabartinė mūrinė bažnyčia. Ji buvo statoma 1770–1776 metais ir šiandien minime 250 metų nuo jos pastatymo.
Per du su puse šimtmečio bažnyčia tapo neatsiejama Stakliškių krašto istorijos dalimi. Tai vienas gražiausių vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklų regione – kryžminio plano, dvibokštė šventovė, išsiskirianti puošniu interjeru ir išlikusiais vertingais XVIII–XIX amžiaus meno kūriniais. Joje iki šiol saugomi istoriniai altoriai, barokinė sakykla, krikštykla, vargonai, o vienas bažnyčios varpų mena dar senesnius laikus – jis nulietas 1631 metais, daugiau nei keturiasdešimt metų prieš pradedant statyti dabartinį pastatą. Bažnyčia buvo svarbi ne tik tikėjimo, bet ir tautinės savimonės židinys. XIX amžiaus pabaigoje čia tarnavęs klebonas Vincas Butvydas bendravo su knygnešiais, rėmė lietuvišką spaudą ir prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo spaudos draudimo metais.
Šventės dieną titulinius Švč. Trejybės atlaidus aukojo tėvas jėzuitas Stasys Kazėnas. Šv. Mišias papuošė Vievio parapijos choro giesmės, kurias dovanojo choristai kartu su vadove Vilma Gumbiene.
Jubiliejaus proga Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras bažnyčiai padovanojo muzikinę dovaną, pasikviesdami kolegas iš Šakių kultūros centro – mišrų chorą „Lituanica“, vadovaujamą Deivido Kerevičiaus, kurie pristatė sakralinės muzikos programą, pripildžiusią bažnyčią pakilios nuotaikos, susikaupimo.
Jubiliejaus proga sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Seimo narė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Prienų rajono savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė, Stakliškių seniūnijos atstovės Daina Vaitkevičienė ir Romualda Radžiukynienė bei Prienų r. kaimo bendruomenės „Stakliškės“ pirmininkė Rasa Noreikienė.
Po iškilmių, Stakliškių klebono Lauryno Visocko kvietimu, šventė persikėlė į klebonijos kiemą, kur prie bendro agapės stalo tęsėsi jaukūs pokalbiai ir nuoširdi bendrystė.
Tai buvo diena, priminusi, kad bažnyčia – ne tik pastatas. Tai gyvas krašto istorijos liudytojas, per amžius saugojęs tikėjimą, telkęs bendruomenę ir įkvėpęs puoselėti savo šaknis.
Meida Mikučionienė,
Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė
